Skyrace sezonas 2016

Nors Stokholme žiema retsykiais vis parodo savo nagus ir bėgant miškuose  dar privalu avėti batus su spygliais,  tačiau už lango jau jaučiamas vis smarkesnis artėjančio pavasario dvelksmas,  ir aš, pagaliau pajutęs norą pasidalinti su jumis 2016 metų varžybiniais planais, prisiruošiau išlieti savo mintis į kompiuterio ekraną:-)

Šių metų varžybų kalendorius pradėjo dėliotis dar gūdžiais žiemos vakarais, kai, ilgai svarstęs ką iš tiesų noriu daryti šiais metais, kokiose varžybose dalyvauti, supratau, kad labiausiai už viską noriu pakartoti Tromso patirtį ir vėl iškentėti tuos nesulyginamus su niekuo kopimo uolomis ir bėgimo laukinėje gamtoje įspūdžius. Ir nors rudenį Berlyne man pagaliau pavyko įgyvendinti savo svajonę ir “išlipti” maratoną iš trijų valandų, tačiau giliai širdyje supratau, kad su plentiniais maratonais bus “rišama”. Suvokiau, kad niekas manęs taip nemotyvuoja ir nedžiugina, kaip laikas, praleistas bėgant kalnuose. O baisiausia, kad pats sau pagaliau prisipažinau, kad ir vėl noriu patirti tą nenusakomą adrenalino įšvirkštimo į veną jausmą, kuris atsiranda ropščiantis uolomis, kai tenka visomis keturiomis kabintis į akmenį… Taigi sprendimas atėjo pats – artėjantis sezonas turi būti skirtas Skyrece’ams.  Ir geriausiai ne bet kokiems, o tokiems, kur adrenalinas maišosi su baime ir trasos žavesiu, ko pasėkoje gaunasi velniškas kokteilis. Todėl labai apsidžiaugiau, kai Tarptautinė Skyrunning federacija paskelbė 2016 metų varžybų sezoną ir prie jau esamų Vertical, Sky ir Ultra formatų pridėjo Extreme seriją. Į šia seriją be mano mylimo Tromso,  kuriuo rugpjūtį ir prasidės šios serijos sezonas, pateko legendinis, kas dvejus metus Italijoje organizuojamas  Kima Trophy, bei, matyt, pats sudėtingiausias iš šiai dienai esamų tokio tipo varžybų Salomon Glen Coe Skyline  Škotijoje. Taigi trys šalys, trys super techniškos varžybos, kilometrai vertikalus sukilimo bei tona džiaugsmo, skausmo, laimės, kančios ir euforijos. Na, su euforija viskas bus gerai tik tuo atveju, jei pasieksi finišą, o endorfinai geriausiai skiriasi būtent finiše. Bent jau man. Nors būna, kad finiše paprasčiausiai nejauti nieko. Nei džiaugsmo, nei endorfinų šėlsmo, o tik baisų, siaubingą nuovargį. Man taip nutiko Norvegijoje…

Skyrace formate šiais metais bus aštuonios varžybos, sezonas startuoja balandžio pabaigoje Kinijoje Yading Skyrun,  kurio metu bėgikai turės užsikarti į 4700m aukštį, kas padarys šias varžybas tikrai “kietu riešutėliu” daugumai dalyvių. Ultra serijoje bus penkios varžybos, o Vertical – septyni bėgimai. Taigi pasirinkimas kur dalyvauti iš tiesų yra gana platus. O jei dar prie viso to pridedi normalius treilus – supranti, kad ir viso gyvenimo neužteks juos apibėgti. Bet, kaip sako klasikai, stengtis reikia:-) Kadangi registracija į Tromso ir Glen Coe vyko tą pačią dieną – vasario 1, tai iki to laiko žiūrinėjau kas man dar tiktų pagal laiką ir vietą. Šiais metais po trijų metų gyvenimo Stokholme sugrįžtame į Vilnių (pagaliau tapsiu oficialiu Sapieginės gyventoju:-), todėl su šeima nusprendėme, kad mėnesis, kada vyks pakavimasis ir kraustymasis, varžyboms nėra pats tinkamiausias ir visos varžybos, kurios vyks birželio mėnesį buvo išbrauktos iš galimų variantų sąrašo. Buvau pasidaręs didelį išplėstinį varžybų sąrašą, į kurį pakliuvo gal 20 įvairiausių varžybų, bet laikui bėgant pradėjo kristalizuotis realūs variantai. Kadangi jokios garantijos, kad pakliūsiu į Norvegiją ir Škotiją nebuvo, nusprendžiau sudayvauti loterijoje į Kima, nors vilčių, kad ten pateksiu neturėjau praktiškai jokių. Taigi užpildžiau paraišką ir išsiunčiau. Labai norėjau vykti į Dolomitus birželio mėn., kuriuose šiais metais dalyvaus tikrai gausus lietuvaičių desantas, tačiau dėl jau aprašytos priežasties šio plano teko atsisakyti. Dar planuose buvo Gran Canaria Advanced varžybas kovo mėn., bet pabijojau, kad žiemą paprasčiausiai nesugebėsiu joms pasiruošti. Gal ir veltui pabijojau, nes būčiau asmeniškai stebėjęs lietuvaičių triumfą TGC 125 kilometrų varžybose. Teisybę pasakius dar šiandien gyvenu tais puikiais įspūdžiais, kuriuos patyriau praėjusį savaitgalį sekdamas šais varžybas on-line internete, kuriose Gediminas Grinius gynė 2015 metų šių varžybų čempiono vardą ir šį kartą užėmė antrą vietą,  o Vaidas Žlabys apskritai įskrido kaip meteoras į elito padangę ir, aplenkęs krūvą pasulio ultra trail bėgimo “tūzų”, finišą pasiekė aštuntas. Taigi, panašu, kad šios dvejos varžybos bus mano taikinyje 2017 metais. Pagaliau už mano akių užkliuvo Ultra Skymarathon Madeiroje, Portugalija. Madeiroje niekadas nebuvau, ten turėtų būti šilta (ką aš labai mėgstu), o varžybos, nors ir užkabina birželio mėnesį, vyks pačioje šio mėnesio pradžioje, todėl nelabai griauna kraustymosi planus.  Įveikti čia teks 55 kilometrus su 4400m pakilimo. Gera žinia – skyrace’ų žvaidždė iš Naujosios Zelandijos Anna Frost patvirtino savo dalyvavimą Madeiroje. Taigi registracija atlikta, lėktuvo bilietai nupirkti, viešbutis –  užsakytas ir dėl šio starto man ramu. Tik ruoškis, brolau:-). Sezono pradžia tapo aiški. Tada atėjo pasiūlymas, kuriam paprasčiausia neturėjau valios atsispirti. Sezono pabaigai. Aplankyti šalį, kurią labai noriu aplankyti jau senai ir ne tik aplankyti, bet ir sudalyvauti varžybose, bėgant kalnų maratoną. Kas žino, kas nežino, tačiau porą metų iš eilės aš su komandos Runningforchange vyrukais  dalyvavau labdaringuose maratonuose Siera Leonėje.

972204_665098036837177_2082561258_n
2013 metų maratono Siera Leonėje finiše

Ir šiais metais britiškas labdaros fondas SCoSL, plečia savo veiklą ir atidaro naują projektą Nepale. Todėl, kai komandos kapitonas Ben mūsų komandai pasiūlė nuvykti į šią šalį, beveik visi komandos nariai su entuziazmu ir džiaugsmu sutiko su šiuo pasiūlymu bei užsiregistravo bėgti maratoną l12705160_917153388353652_5689537072167390026_napkričio mėn. Aš dar porą dienų galvojau, nes kažkur sukosi mintis, kad šiais metais būtų nebloga proga pabandyti pakliūti į Lietuvos treilo rinktinę ir spalio mėnesį dalyvauti Portugalijoje vyksiančiame pasaulio treilo čempionate, tačiau, permiegojęs su mintimi aplankyti Nepalą, supratau, kad greičiau nusigraušiu iš pavydo sau rankas iki alkūnių, nei praleisiu progą vėl pakeliauti su Runningforchange vyrukais. Taip, pat blaiviai įvertinau savo patirtį treilo fronte ir supratau, kad su dabartine konkurencija rinktinėje, geriausiu atveju galėčiau kabintis į paskutinę komandos nario vietą. Ir tai dar su labai dideliu klaustuku, kadangi pagal amžių labiau tinku į veteranų komandą nei į nacionalinę rinktinę. O kas dėl Nepalo, tai fainiausia, kad šį kartą aš vyksiu ne vienas, o su Zamira, kuri taip pat užsiregistravo bėgimui – 10km kalnuose jai turėtų būti įdomus potyris. Kaip suprantu, kelionėje būsiu ne vienas su savo gyvenimo žmogumi – keli komandos nariai taip pat keliaus lydimi savo angelų sargų. Taigi sezono rėmus jau turėjau, beliko užpildyti turiniu. Vasario pirma diena darbe buvo pakankamai komplikuota – turėjome metinį garbės konsulų susitikimą, kuris vyko ambasadoje ir aš labai pergyvenau, kad dėl laiko stokos, man nepavyks atlikti abiejų registracijų į varžybas, todėl iš anksto sutariau su savo bėgimo kolega Tomu, kad, jeigu ką, jis registruotų ne tik save, bet ir mane. Pavyko užsiregistruoti į abu renginius pačiam ir be didesnių problemų, tai kaip ir tapo aišku, kad aš vėl dalyvauju Tromso, o škotai žadėjo per kelias dienas atsiųsti arba patvirtinimą, arba “atkabinimo” laišką. Škotai apskritai labai atsakingai žiūri į savo renginį ir registracijos metu reikalavo ne tik skyrace’ų patirties, tačiau taip pat įrodyti, kad esi susipažinęs su karstymusi uolomis, ar net alpinizmu. Aš tokios oficialios patirties neturiu (neoficialios taip pat), bet maniau, kad tai, kad praėjusiais metais bėgau Tromso, kuris priklauso tai pačiai Extreme serijai kaip ir Glen Coe, raudonplaukiams škotams padarys įspūdį. Užbėgant už akių galiu pasakyti, kad abu bėgimai buvo išparduoti per kelias minutes. Kažkoks kosminis populiarumas, turiu jums pasakyti. Iš kitos pusės tokiose varžybose visada yra labai limituotas dalyvių skaičius, kad organizatoriai neturėtų didelių problemų užtikrinanat dalyvių saugumą. Nors, iš kitos pusės, visur galioja ta pati taisyklė: “Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas”:-) Taigi grįžtam prie škotų. Po kelių dienų gavau LABAI malonų laišką, kurio pagrindinė mintis buvo tokia: esi fainas bičas, dėkui tau, tačiau mums atrodo, kad tavo patirties ženkliai negana žaisti mūsų žaidimų aikštelėje. Tomas gavo tą patį atsakymą. Pirma mintis buvo susitaikyti. Velniai nematė. Jų žaidimas – jų taisyklės. Tačiau, aistroms aprimus, nusprendėme, kad reikia pakovoti. Susiuntėme elektroniniu paštu organizatoriams krūvą nuotraukų, kur kartu karstomės po Stokholmo uolas,

12698144_1144674905543128_5177525227974314831_o
Dabar nepraleidžiame progos pasikarstyti po visas pakeliui pasitaikančias uolas

surašėme kaip mes atsakingai žiūrime į pasiruošimo jų varžyboms procesą, o aš net sugebėjau pasigirti savo “nerealia” karstymosi uolomis patirtimi, įgyta šių metų atostogų Sardinijoje metu. Škotai nepasimetė – rašo, tu mums, fainuoli, prašom patikslink kokias uolas Sardinijoje ėmei, su kuo ėmei ir t.t. Panašu jie yra girdėję, kad šioje saloje yra pačios sudėtingiausios Europoje karstymosi uolomis trasos (Garupu kanjonas)… O aš tai gi ne alpinistas, aš ten su sūnumi, žmona ir…uošviene laipiojau:-) Na, gal mes su sūnumi šiek tiek toliau nusigavome, iki ten, kur jau be įrangos na niekaip, tačiau nei alpinizmu, nei taip vadinamu boulderingu to nepavadinsi. Tai aš organizatoriams taip ir parašiau, kad pasakų kokias viršūnes kanjone įveikiau neseksiu, tačiau paminėjau, kad šiais metais dar kartosiu Tromso skyrace’ą ir, jei pavyks patekti, dalyvausiu Kimoje. Tokiu štai būdu mus su Tomu pakabino į kažkokį sarašą ir, jei mums pavyks sudalyvauti šiose dvejose varžybose, mus įtrauks pas save ir škotai. Dar viena puiki žinia atėjo po kelių savaičių – ir aš, ir Tomas laimėjome loterijoje. Ne, ne milijoną, bet jausmas buvo panašus:-). Mes abu patekome į legendinę Kimą Italijoje!!! Taigi sezonas susidėliojo: vienas ultra ir du/trys Extreme serijos Skyrace bėgimai. Su uoga ant torto – Nepalu. Susidarius varžybų grafiką galima buvo pagalvoti ir apie tolimesnį pasiruošimą, kuris šiaip jau šiais metais startavo labai anksti. Šį kartą pakeičiau nusistovėjusią praktiką, kai po Kalėdų dviem savaitėm lįsdavau į alkoholizmo liūną ir duodavau kūnui poilsį nuo fizinio krūvio, o paskui du mėnesius daug laiko leisdavau sporto klube ir mažai bėgdavau. Šį kartą su alkoholiu pavyko susitvarkyti, pertraukos nedariau, nuo sausio 1d.

12466092_1128856357124983_4774851219058952780_o
Žiemos malonumai

statydamas “bazę”, ženkliai padidinau kilometražą (sausis 450km, vasaris 350km), bei įtraukdamas dvi vertikalaus sukilimo treniruotes per savaitę (sausis +6300m, vasaris +9600m). Tempiniai bėgimai gaunasi spontaniškai, tačiau iki rimtų tempinukų dar neprieita, taip pat dar likęs mano “rezervas” – atkarpos į kalniuką, back to back bėgimai (du ilgieji savaitgaliniai bėgimai sekantys vienas po kito).

12814104_1157947864215832_7463848423770462225_n
Pėdos stiprinimo pratimai pagal Eric Orton metodiką

Raumenyno stiprinimui, deja, šį kartą skiriu tikrai ne tiek laiko, kiek reiktų, tačiau nenoriu pradėti “arti”. O dvi treniruotės per dieną – tai jau nelabai normalu žmogui, turinčiam 8 valandų darbo dieną bei šeimą. Todėl pratimai daromi namuose nesistemingai, o rezultatus pamatysime vasarą. Dėl kitų varžybų turiu minčių sudalyvauti poroje bėgimų Švedijoje, kurie turėtų gražiai įsikomponuoti į mano pasiruošimo planą vietoj ilgųjų sekmadienio bėgimų. Šiai dienai yra minčių pasitaškyti purvuose balandžio viduryje taip vadinamam šernų bėgime, kuris vyks valanda kelio nuo Stokholmo Trosos komunoje, kur su Tomu galėtume sudalyvauti kaip komanda dvejetų varžybose įveikiant 53km, o gruodžio mėn. vos keli metrai nuo mano namų bus organizuojamas Lidingo Ultramarathon, kur galėčiau labai smagiai padirbėti greičiui, nes trasa žinoma iki “skausmo” ir iš ties labai šauni – kalniukai, pakalnės…ir tik 50km:-) Apibendrinant – žinau, kad sezonas bus sunkus. Bijau, kad bus labai sunku. Tačiau darysiu viską, kad pasiruoščiau kaip galima geriau ir tapčiau stipresnis bei ištvermingesnis. O tada gali būti ir sunku. Tikiuosi supratote:-)

 

 

 

 

Advertisements

2 thoughts on “Skyrace sezonas 2016

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s